| 2008-07-11. Namas sodų bendrijoje |
|
|
|
- Pasirodo, norint įteisinti nuosavybę į žemę buvusiuose kolektyviniuose soduose, reikia, kad matininkai atliktų matavimus, kurie kainuoja nemažai pinigų. Ar tokia procedūra priklauso visų sklypų savininkams, ar tik tiems kurie savo laiku nesusitvarkė atitinkamų dokumentų. Kur pasitikrinti, ar jie tinkamai sutvarkyti, kas gali atsitikti, jeigu nuosavybė iki galo neįteisinta? - Mėgėjiško sodo teritorijoje (buvusiuose kolektyviniuose soduose) žemės sklypai įteisinami pagal LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimą Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ (Žin., 2004, Nr. 167-6129). Šio nutarimo antros dalies „Valstybinės žemės sklypų pardavimas mėgėjiško sodo teritorijoje“ 21.6 punkte sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, mėgėjiškų sodų teritorijoje pageidaujantys pirkti naudojamus valstybinės žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pateikia savo lėšomis parengtą parduodamo valstybinio žemės sklypo planą. Planas yra parengiamas vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ III dalies „Kadastro duomenų nustatymas“. 15.6 punktu. Jei iki galo nesutvarkyti nuosavybės dokumentai – negalimi jokie juridiniai veiksmai. Beveik visos sodų bendrijos atliko joms priklausančių teritorijų geodezinius matavimus. Apie tai galite sužinoti iš savo sodų bendrijos pirmininko arba atitinkamame žemėtvarkos skyriuje. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų naudojamam sklypui yra parengtas ir suderintas geodezinis planas, kurio pagrindu registruojama sklypo nuosavybė registrų centre. Jūs turite kreiptis į įmonę ar geodezininkus – matininkus (patariu kreiptis į tuos pačius, kurie atliko jūsų sodų bendrijos kadastrinius matavimus) dėl jūsų sklypo dokumentų parengimo teisiniam registravimui. Jei jūs dėl kokių nors priežasčių neatlikote ar nenorite atlikti savo sklypo geodezinių – kadastrinių matavimų ir neįregistravote registro centre, nors ir esate šį sklypą išsipirkę numatyta tvarka, jūsų teisės statyti statinius ar kitaip deklaruoti turimą nuosavybę bus apribotos. Baudų už statybą įstatymuose nenumatyta. - Su vyru nusprendėme butą mieste palikti vaikams ir keltis gyventi į savo sklypą kolektyviniame sode. Čia turime nedidelę pašiūrę, kurią norime pertvarkyti į gyventi tinkamą būstą – trijų keturių kambarių namą su miesto patogumais, vietos šildymu. Ar reikia tam kokio nors valdiškos įstaigos leidimo? - Jeigu vienas iš jūsų esate sodininkų bendrijos narys ir norite savo sodo sklype statyti bet kokį statinį, visų pirma reikia turėti tinkamai sutvarkytus jūsų žemės sklypo nuosavybės registracijos dokumentus. Aš suprantu, kad kalbame apie gyvenamo namo statybą sodų bendrijos teritorijoje. Norint pasistatyti gyvenamąjį namą būtina turėti: - žemės sklypo nuosavybės registracijos dokumentą. - sodininkų bendrijos sutikimą. - inžinerines komunikacijas eksploatuojančių institucijų (jei tokios yra bendrijos teritorijoje) raštišką sutikimą. - projektavimo sąlygas (leidimą projektavimui iš miesto ar rajono savivaldybės administracijos). - parengti techninį projektą ir gauti leidimą statybai. Dėl „miesto patogumų“: jūs turite suprasti, kad galėsite naudotis tik ta inžinerine infrastruktūra, kuri išvystyta šios bendrijos teritorijoje. Statant gyvenamą namą sodų bendrijoje ir gavus jos sutikimą nereikia keisti žemės sklypo paskirties, o visi kiti statybų reikalavimai yra apibrėžti STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ bei STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Jei jūs statysite statinį, atitinkantį STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“, o jų sodų bendrijose yra dauguma (I arba II grupės pastatai, kurių plotas iki 80m2 įskaitant rūsį, mansardą, apskaičiuojant plotą išorės sienų perimetru, tai jums reikės: sodininkų bendrijos sutikimo; žemės sklypo nuosavybės registracijos dokumento; inžinerines komunikacijas eksploatuojančių institucijų (jei tokios yra bendrijos teritorijoje) raštiško sutikimo; supaprastinto projekto, suderinto su savivaldos administracijos atsakingu asmeniu. Tik turite įsidėmėti, kad šie pastatai nebus teisiškai registruoti kaip gyvenamasis namas. Įstatymas nenumato Kaimynas, gyvenantis mūsų daugiaaukščio namo pirmame aukšte, po langais atsitvėrė sklypelį, kuriame augina gėlių, su draugais išsikepa šašlykų. Ar tai teisėta? Jeigu taip, ar mes, gyvenantys trečiame aukšte, tai pat turime teisę į tokią veiklą prie savo namo? Jeigu jūs gyvenate pastate, kurį eksploatuoja bendrija ar kita organizacija, ir ji nesuformavo prie šio namo atitinkamo žemės sklypo, tai visa erdvė aplink jūsų namą yra vieša erdvė, kurioje atsiskirti ar priskirti sau sklypą savavališkai draudžiama. Šioje erdvėje reikia elgtis pagal bendrąsias viešosios tvarkos taisykles. Jeigu jūsų namo bendrija ar atitinkama statinį eksploatuojanti institucija parengė teritorijos detalų planą ir šio dokumento pagrindu suformuotame sklype numatė tam tikras rekreacines zonas (gėlynus, vaikų žaidimo, automobilių parkavimo aikšteles ir t.t.), tai jūsų namo bendrijos valdybos - gyventojų sutikimu organizuojate toje teritorijoje tam tikrą veiklą. Tačiau visais atvejais laužus kūrenti namų kvartale draudžiama. Atsakant tiesiogiai į jūsų klausimą, patarčiau to kaimyno elgesį aptarti su jūsų namo butų savininkais bendrame susirinkime. Na, o leidimo kiekvienam daugiabučio namo buto savininkui formuoti sau atskirus sklypus miesto teritorijoje įstatymai nenumato. Peržiūrų: 3204
Komentuoti
|
||||||
| Paskutinį kartą atnaujinta ( 2008-07-11 ) | ||||||
| < Ankstesnis | Kitas > |
|---|