Tarp didžiųjų prekybos centrų, įsikūrusių Dzūkijos sostinėje, nepasimeta kooperatinė bendrovė „Alytaus prekyba”, kuriai   priklauso dešimt parduotuvių, dvi turgavietės, duonos kepykla. „Miesto laikraštis“ kalbėjosi su bendrovės generaliniu direktoriumi Viliumi GAVELIU.

- Ką  alytiškiams reiškia vardas „Alytaus prekyba”?

- Vietos pirkėjai jį šiek tiek žino, tačiau mūsų reikšmė nepalyginama su didžiausiais prekybos centrais. Mūsų parduotuvės yra arčiau pirkėjo, prie miegamųjų rajonų - tam tikroje teritorijoje esame reikalingi. Labiau reikšminga yra universalinė parduotuvė „Jotvingis“, išsiskirianti tuo, jog čia  vienoje vietoje koncentruota daug prekių grupių. Patys užsienyje perkame daug gaminių, todėl jie nesidubliuoja arba mažai dubliuojasi su kitų prekybos tinklų siūloma produkcija. Be to, prekes galime parduoti pigiau ir uždirbti daugiau.

- Atidarėte parduotuvę Marijampolėje. Kur dar ketinate „įkelti koją“?

- Dar turime parduotuvę Varėnoje. O Marijampolėje mažesnė konkurencija, čia, mūsų nuomone, tradiciškai šiek tiek turtingesnis pirkėjas nei Alytuje, be to, miestas yra netoli.  Norime, išbandyti, ar verta plėstis. Ateityje galbūt žengsime į kaimo vietoves.

- Jūsų maisto prekių parduotuvės priklauso „Aibės“ parduotuvių tinklui. Ką tai duoda?

- „Aibė“ tariasi su tiekėjais dėl  prekių kainos, asortimento.

Pavieniams prekybininkams  tai daryti sudėtinga, atima daug laiko - kuo smulkesnis prekybininkas, tuo mažiau su juo skaitosi tiekėjas. O prekybos tinklai, didesni pirkėjai gali lengviau gauti nuolaidų.

- Ar įžvelgiate Kinijos verslininkų, kurių yra ir Alytuje, konkurenciją?

- Kinai šiuo metu aktyviau reiškiasi viešojo maitinimo sistemoje, taip pat prekiaudami ne maisto prekėmis. Jos mūsų pirkėjams nelabai imponuoja, negalvoju, kad jie šiuo metu yra konkurentai. Iš žiniasklaidos žinome, kad kinai  dirba netvarkingai: nesumoka nuomos mokesčio, neatsiskaito su darbuotojais ir panašiai. Jeigu iš jų nebus pareikalauta laikytis tokių pat taisyklių, pagal kurias dirbame mes, Kinijos verslininkai po kurio laiko taps varžovais.

- Alytaus gyventojai daugiau perka turguje ar parduotuvėse?

- Turbūt parduotuvėse, nes jos pasiekia didžiausią apyvartą. Turgus jas papildo. Jis vieniems yra darbo vieta, kitiems - galimybė įsigyti  mėsos gaminių, kaimiškų lašinių, kiaušinių, kai kurių pieno produktų. Kitur tokių nenusipirksi.

- Kur apsiperka Jūsų šeima?

- Maisto prekes dažniausiai perkame savo parduotuvėse, minėtus kaimiškus produktus - turgavietėje. Kartais nueiname į prekybos centrus - ten platesnis asortimentas.

- Ar Jotvingių gatvės turgus bus tvarkomas taip, kaip veikiantis Jazminų gatvėje?

- Jau esame suprojektavę naują paviljoną, tikimės artimiausiais metais turgavietę įrengti pagal šiuolaikiškus reikalavimus. Tačiau dabar ten yra problemų, vyksta teisiniai ginčai.

- Kokie įsimintiniausi praėjusių metų darbai?

- Pastatėme trijų tūkstančių kvadratinių metrų prekybos paviljoną Jazminų gatvės turgavietėje, atidarėme baldų parduotuvę senojoje kepykloje.

- Ar jaučiate, kad sunkmečiu darbuotojai labiau brangina darbo vietą?

- Vienu metu, kai skirtingi prekybos tinklai per metus  atidarydavo net kelias parduotuves, į jas buvo  viliojami mūsų kvalifikuoti darbuotojai dirbti panašų darbą. Dabar situacija pasikeitė, mūsų darbuotojai niekur nebėga, jų kaita maža. Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos - „Alytaus prekyba“ yra šios organizacijos narė - kolegija rengia jaunus specialistus, vienas kitas įsidarbina mūsų parduotuvėse, taip pat organizuoja specialistų kvalifikacijos kėlimą. Dabar, pavyzdžiui, Europos Sąjungos finansuojamuose trejų metų mokymuose visų sričių specialistams, tarp jų ir vadovams, dalyvauju ir aš.

- Šioje sistemoje dirbate daugiau kaip 30 metų ir vis dar mokotės...

- Tai, ko kažkada mokėmės, pasikeitė: dabar kita ekonominė aplinka, kitoks prekybos organizavimas... Mokytis verta visą laiką.

- „Miesto laikraščio“ skaitytojai domisi, kaip parduotuvės akcijų metu sugeba labai sumažinti prekių kainas, kokios yra tikrosios, kas inicijuoja akcijas?

- Visas prekes parduoti ta kaina, kurią suformavai ją įsigijęs iš tiekėjo, neįmanoma. Todėl kiekvienas prekybininkas privalo turėti rezervą ją atpiginti ir parduoti kuo pigiau. Tam ir rengiamos akcijos. Žinoma, prekes ne visada galima nupiginti 50 procentų, tačiau, kai verčia gyvenimas, dalį produkcijos tenka parduoti pigiau nei ji buvo pirkta vien tam, kad susigrąžintum bent dalį pinigų.

- „Alytaus prekybos“ ženklą galima pamatyti šalia kitų rėmėjų įvairių renginių afišose.

- Visą laiką mąsčiau: jei patys pragyvename - kada kukliau, kada geriau, -  mums nebus blogiau dėl to, jei  kažkokią dalį uždarbio skirsime bendriems visuomeniniams reikalams. O dvasine prasme praturtėsime. Savo laiku rėmėme moterų tinklinio komandą, kuri ir vadinosi „Alytaus prekyba“ - tebeturiu daug jos iškovotų prizų. Remiame kultūros renginių, dainų ir šokių ansamblį „Dainava“, neįgaliųjų organizacijas. Kas besikreiptų,  nors ir kukliai, stengiamės padėti.

- Gal, būdamas rėmėju, pats dainuojate, šokate, sportuojate?

- Dainuoju tik savo malonumui - šventėse ir draugų būryje. Šiek tiek slidinėju - kasmet vykstu į Alpes.

- O Alytaus trasą išbandėte?

- Taip. Su Alpėmis lyginti sunku. Tačiau visai netoli Lietuvos sienos, prie Suvalkų (Lenkija),  Šelmento vietovėje įrengta visa kalnų slidinėjimo infrastruktūra: kad ir neilgos, bet geros ir saugios trasos, yra kavinė, viešbutis, čia plūsta begalė žmonių iš Lietuvos. O mūsų trasos nėra saugios, ypač neturintiems įgūdžių jaunuoliams - mačiau, kaip vienas susitrenkė. Iniciatyva gera, pradžia padaryta, žmonėms įdomu, tačiau artimiausiu metu reikėtų rasti ar savo, ar Europos Sąjungos lėšų trasai iki galo sutvarkyti.


Kalbėjosi Vytautas Žemaitis