|
Jurgis MAČYS
Alytiškių požiūrį į buitines atliekas pakeitė rinkliava už jų tvarkymą - per pusmetį maždaug trečdaliu padaugėjo jas rūšiuojančių miestelėnų.
Iki ir po
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Algirdo Reipo teigimu, iki praėjusių metų liepos mėnesio - tada įvesta rinkliava - apie pusė miesto individualių namų gyventojų už atliekų tvarkymą nemokėjo nė lito. Jie šiukšles vogčiomis kažkur vežė, metė, apie rūšiavimą negalėjo būti jokios kalbos. Dabar žmonės, kad ir prievartiniu būdu, tampa sąmoningais atliekų tvarkymo sistemos dalyviais.
Ir A.Reipas pateikia dar vieną tai iliustruojantį faktą: prieš kelis metus komunalininkai mieste surinkdavo 550 tonų stambiųjų atliekų, daugiausiai baldų, iš jų 50 tonų aikštelėje Alovės gatvėje, o likusias prie konteinerių. Pernai 330 tonų surinkta aikštelėje, o 150 tonų mieste.
Sąmonėjame
Centro direktoriaus nuomone, požiūris į aplinkosaugą priklauso ne tiek nuo ekonominio suinteresuotumo, kiek nuo supratimo. Tyrimai, pavyzdžiui, parodė, kad atliekas žmonės rūšiuoja dėl įsitikinimų saugoti gamtą.
„Kartais neįvertiname visuomenės sąmonėjimo: apie atliekų tvarkymą Alytaus regione kalbėta dar 1998 metais, tada savivaldybių tarybų nariai norėjo sąvartynų - dabar jų niekas nenori, nes supranta, kad sąvartynas - tai problema“, - kalba A. Reipas.
Uždarymas pagal ES
Jo vadovaujamas centras dabar uždaro daugiau kaip dvidešimt sąvartynų.
Jokie kiti, išskyrus Alytaus, nenaudojami jau dvejus metus.
Ir direktorius aiškina, ką reiškia sąvartyno uždarymas pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Žemės sklypus, į kuriuos ilgą laiką buvo vežamos atliekos, reikia įteisinti, registruoti, juose atlikti geodezinius ir kitus tyrimus. Iš atliekų suformuojamas kaupas, jis uždengiamas atitinkamu grunto sluoksniu, įrengiami stebėjimo gręžiniai, paviršinio vandens tvarkymo, nuvedimo sistema.
„Taip apdorotą sąvartyną, iki jis galės būti naudojamas žemės ūkio, miško sodinimo ar kitoms reikmėms, privalėsime prižiūrėti trisdešimt metų: šienauti, išvežti susidariusias nuotekas. Visa tai kainuoja. Tad net žmonės, kurie šiandien neturi atliekų, moka už tai, kad jų turėjo dvidešimt metų“, - pabrėžia vadovas centro, kuriame pernai sutvarkyta 66 tūkstančiai tonų atliekų - iš jų maždaug trečdalį Alytuje.
Pajamos ir atliekos
Jo gyventojams atliekų tvarkymas atsieina po 17 centų už kvadratinį metrą. A. Reipo nuomone, būtent tokia rinkliava yra socialiai teisingiausia. Ir jis paaiškina, kodėl: „Atliekų negamina nei kvadratiniai metrai, nei žmonės - jas gamina pajamos. Kuo daugiau žmogus uždirba, tuo daugiau atliekų. Tokie gyventojai turi daugiau nekilnojamojo turto, daugiau vartoja, todėl mokestis, susietas su nekilnojamojo turto dydžiu teisingiau atspindi atliekų susidarymą ir mokestį už jas, negu mokestis už žmogų, kaip kad buvo anksčiau“.
Alytuje, kaip ir kitose Europos savivaldybėse atlikti tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, tam tikro ploto būste gyvenančios šeimos, kurias sudaro daugiau kaip trys asmenys, jų skaičiui augant atliekų kiekis nebedidėja, nes krinta pajamos vienam asmeniui. Anot A. Reipo, dar nuo senovės Romos laikų niekada nebuvo apmokestinama burna, nes taip padarius valstybė turėtų kiekvienai burnai užtikrinti vienodas pajamas.
Štai tau ir vokiečiai
Centro direktorius teigia, kad kiekvienas apmokestinimas turi minusų ir pliusų. Štai apmokestinus gyventojus atsižvelgiant į atliekų kiekį iš karto padidėja tarša. Vienoje Vokietijos savivaldybėje mėginta įvesti tokią tvarką: gyventojai metų pradžioje išsipirkdavo specialių lipdukų, kad komunalininkai išsivežtų tik jais apklijuotus konteinerius. Lipduko nėra, reiškia nėra ir atliekų. Neišnaudotus lipdukus žmonės metų pabaigoje grąžindavo ir atgaudavo už juos sumokėtus pinigus.
Atsitiko taip, kad pusė gyventojų grąžino pusę lipdukų, o atliekų savivaldybėje nesumažėjo.
Vaikai nešė atliekas į mokyklas, jos buvo kišamos į nemokamai surenkamus rūšiuojamus plastikinius butelius, metalines skardines - net pradėjo stoti šias atliekas perdirbančios gamyklos, nes pakuotėse atsirado daug priemaišų. Ir tai vyko Vokietijoje!
Daugiabučių problemos
Švedijoje, kur yra daug municipalinio būsto, maždaug 200 butų skiriamas administratorius, kuris prižiūri, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas, naujakuriams išaiškina, kokios tvarkos reikia laikytis, kur ką dėti. Jeigu žmogus tris kartus neišrūšiuoja atliekų, iš jo atimamas būstas.
Vokietijoje, jeigu neišrūšiavai atliekų, tavo konteinerį išbrokuoja ir atsiunčia pusės tūkstančio eurų baudos kvitą.
Mums tokią tvarką įsivesti sudėtinga, nes Europoje 80 procentų žmonių gyvena privačiuose namuose, o Lietuvoje tiek pat daugiabučiuose. Vokietijos specialistai įsitikino, kad tokiuose kvartaluose neįmanoma užtikrinti tinkamo rūšiavimo. Ten visos atliekos, surinktos iš daugiabučių, vežamos deginti.
Pakuotes - į parduotuves
Kadangi tai prasta išeitis, kuriamos kitos sistemos. Pavyzdžiui, Lietuvoje siekiama, kad visas gėrimų pakuotes: plastikines, stiklines, metalines būtų galima grąžinti į parduotuvę. Dabar tokia tvarka galioja tik alaus buteliams.
A. Reipas neabejoja, kad įdiegus vienokią ar kitokią atliekų tvarkymo sistemą, po kurio laiko žmonės užmirš takus į miškus, paupius, kur, toliau nuo svetimų akių, atsikratydavo atliekomis.
„Bus taip, kad neradęs konteinerio šalia namų žmogus nežinos, ką daryti, - kalba jis. - Juk kol nebuvo rinkliavos, beveik visi alytiškiai turėjo mažus konteinerius, dabar pasiėmė didelius, o šiukšlių išvežimo dienomis komunalininkai prie jų dar randa atliekų kupinų polietileno maišų“.
Rytoj ir dabar
„Gal diegsime diferencijuotą rinkliavą: bus kažkokia pastovioji dalis, o kita priklausys nuo konteinerio dydžio, ar gyventojas kompostuoja atliekas, - toliau apie ateitį samprotauja A. Reipas. - Taip daroma su Alytumi besigiminiuojančiame Švedijos Bočirkos mieste”. Tačiau iki „šviesos tunelio gale“ dar toloka: antai centro specialistų skaičiavimu, per metus specialiose aikštelėse - jų yra šešios - turėtų būti surenkam apie 600 tonų pavojingų atliekų: liuminescensinių lempų, akumuliatorių, galvaninių elementų, cheminės priežiūros, veterinarijos priemonių, vaistų...
Tačiau surenkama gerokai mažiau. Šios atliekos tikriausiai patenka į bendrus atliekų konteinerius. Užsienyje už tai skiriamos didžiulės baudos. Kol kas tik užsienyje.
Peržiūrų: 531
|
