Eleonora JUŠKEVIČIŪTĖ

Šį sekmadienį darbščiarankė Danutė  Zaveckienė savo gamintų verbų Mažosios bazilikos  lankytojams nepasiūlys. „Miesto laikraščio“ korespondentei ji parodė tik keliolika likusių - moteriai jų vos užteks apdalinti giminę. Visos kitos parduotos Kaziuko mugėse Vilniuje, Kaune, Rumšiškėse.

Pasak Kultūros centro parodų organizatorės Onutės Surdokienės, D.Zaveckienė, vienintelė Marijampolės tautodailininkė, kurianti tradicines verbas.

Pasidomėjus, kas yra tradicinė verba, garbaus amžiaus Antakalnio gatvės gyventoja prisipažino nežinanti. „Aš gaminu šiuos delikačius darbelius taip, kaip liepia širdis  ir atrodo gražu. Nors dalyvaudama mugėse matau daugybę originalių ir meniškų verbų, bendrauju su jų gamintojomis, bet teikiu pirmenybę natūralių augalų kompozicijoms“, -  aiškino verbų gamintoja. 

Ji pasakojo nuo mažumės prisimenanti marijampoliečius bei aplinkinių apylinkių senbuvius neteikus reikšmės, kokią verbą šventinti bažnyčioje. Buvo įprasta ankstyvą verbų sekmadienio rytą šventoriuje įsigyti žaliuojančio kadagio šakelę ir nešti ją į bažnyčią kunigui pašventinti. Po Šv. Mišių žmogus, ja pasikaišęs, grįždavo namo ir  pagarbiai už švento paveikslo užkišdavo,  taip namus nuo gaisrų, ligų  ir kitų nelaimių saugodamas. Šventintą šakelę buvo priimta laikyti iki kitų metų Verbų sekmadienio, o nauja pakeitus, sudeginti. 

Daug metų šios tradicijos laikėsi ir Danutė. Niekada nekildavo minčių ką nors keisti, nors per televiziją buvo mačiusi spalvingų Vilniaus krašto verbų, bet, kol tokios  nepačiupinėjo, nesidomėjo.

Prieš šešerius metus dukra jai padovanojo iš sausų gėlelių pagamintą vadinamą Vilniaus verbą. „Tyrinėjome ją abi ir neatsistebėjome, kaip sausi žiedeliai, smilgos ir kiti augalėliai sudėlioti, sutvirtinti, kad toks gražumynas išeina. Knietėjo pačioms pabandyti, bet neturėjome nė vienos sausos gėlės.

Nusprendėme nepagailėti kelių ežių daržo ir užsiauginti kai kurių sausažiedžių, o smilgų, sėklynų ir šakelių prisirinkti ir pasidžiovinti, - pasakojo D. Zaveckienė. – Pirkau sėklų, daiginau, auginau, rinkau pašešupyje ir džiovinau įvairių gėlėlių bei  žolynų juolab, kad ir dukra susidomėjo verbų gamyba. Išaiškėjus, kad  ji alergiška augalams, sumanymo atsisakė“. 

Žiemai atėjus, Danutė įniko į darbą. „Augindama“ verbą po verbos, pajuto, kad trūksta patirties. Pavyzdžiui, surišus didesnius žolynų ryšulėlius, daug sausų žiedelių, lapelių sulūžo, nubyrėjo.

Bandė  žiedų, sėklynų puokšteles tvirtinti ant medžio šakelių, bet jai nepatiko šis verbų  gamybos būdas. Ledui sukausčius Šešupę, moteris pradėjo „šienauti“ nendrynus. Šie išlakūs vandens augalai iki šiol puikiai pasitarnauja rankdarbiams: aukšti koteliai bei žiedynai tinka ir verbos „pamatui“, ir viršūnei.

Jei pirmaisiais metais per vakarą pavykdavo pagaminti po keletą verbų, tai šios žiemos vakarais (pats geriausias laikas kruopščiam užsiėmimui) Danutė iki dešimt spalvingų gaminių sukomponuodavo. Tiesa, pirmą kartą nepavyko pasiruošti reikiamo kiekio nendrių – visą žiemą nebuvo tvirto ledo. 

„Žaliavų nedažau, nemėgstu dirbtinių spalvų. Taikydama augalą prie augalo, stengiuosi atskleisti natūralų jo grožį. Kam dažyti arba užpurkšti lino galvenų arba kviečio varpų auksą, jei yra kitų augalų, kurie išryškina šį grožį“, - sako verbų gamintoja. Ji nenori gaminiu pakenkti ir pirkėjui. Juk verba žmonės puošia savo butus, po keletą metų laiko vazose, jei pirkinys pusiau „cheminis“, jis ir sveikatos gali atimti.

Moteris teigė, kad  respublikinių mugių lankytojai neretai būriuojasi prie vos ne žmogaus ūgio verbų-milžinių, aikčioja prie ryškiaspalvių vilnietiškųjų, abejingai praeina pro sūduvietės švelniaspalves, tačiau mugei pasibaigus, D. Zaveckienė vienintelė iš pardavėjų neturi ko vežtis namo.

Komentuoti

Prašome nenukrypti nuo straipsnio temos. Asmeniniai plepalai trinami. Prašome nepublikuoti reklamos nuorodų komentaruose. Apsaugai nuo spamo naudojamas įvedimo kodas. Jei komentaras nesiunčiamas, gali būti neteisingai įvestas apsaugos kodas.
Vardas:
El.paštas
Pavadinimas:
Komentaras:
Kodas:*